Al-Forums.Com ™ - Discussions. Forum Virtual Shqiptar,

wWw.Al-Forums.Com ™ - Discussions. Forum Virtual Shqiptar, Vendi i duhur pėr tė gjithė shqiptarėt anembanė. Diskutime tė ndryshme rreth shoqerisė dhe tema tė tjera.
 
ChatForumCalendarPytėsoriKėrkoLista AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuidentifikimiGallery mIRC ScriptsAlbania Chat MOTI  Filma ShqiptarTop Albania Radio

Chat Shqip - Bisedo Shqip - chat shqip , albania chat , chato ... | Albania Chat Mibbit - Webchat - Java IRC - Online Chatt

Share | 
 

 100 kėshilla mjekėsore mė me interes pėr ēdo njeri

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
WebMaster
Administrator
Administrator
avatar

Numri i postimeve : 448
Registration date : 20/05/2010
Age : 37
Location : AlbaniaForums.Com

MesazhTitulli: 100 kėshilla mjekėsore mė me interes pėr ēdo njeri   26.05.10 21:39

Si tė shmangni problemet e hipertensionit, zemrės, kancerit,
hollimit tė kockave e shumė sėmundjeve tė tjera, kėshilla dhe sugjerime
pėr parandalimin dhe kurimin tyre. Shėndeti fizik e mendor janė ato ēka e
bėjnė tė plotė trupin e njeriut e vetė jetėn, por si ndikon aktiviteti
fizik nė shėndetin tonė. Shqetėsimet qė shfaqen dhe shumė kėshilla
mjekėsore pėr t’i shmangur ato. Recetat mė tė fundit qė japin mjekėt pėr
tė shmangur shfaqjen e stresit, problemeve me zemrėn, hipertensionin,
sėmundjet e trurit e shumė tė tjera. Si tė pėrvetėsoni aleatėt bazė tė
mirėqenies tuaj. Njė guidė e veēantė pėr shėndetin e gjithsecilit nė njė
speciale prej pesė faqesh nė gazetėn “Tirana Observer”, me kėshilla dhe
“strategji” tepėr tė thjeshta tė cilat mund tė sjellin dobi kolosale
pėr mirėqenien tuaj. Sigurisht, sėmundjet mund tė kurohen nė spitale e
klinika mjekėsore, por, nėse do ishte e mundur, parandalimi ėshtė rruga
mė e sigurt pėr njė jetė tė gjatė e tė shėndetshme. Por dhe nė ato raste
kur dikush ėshtė prekur nga njė sėmundje e caktuar, ekzistojnė
procedura tė thjeshta qė mund tė ndiqen nė kushtet e shtėpisė, tė cilat
ndihmojnė nė mos pėrkeqėsimin e gjendjes.Kėshillat e pėrmbledhura nė
numrin e sotėm lidhen kryesisht me mėnyrėn tonė tė tė ushqyerit, si
duhet tė jetė ajo, si dhe me zakonet e pėrditshmėrisė qė njė njeri nuk
duhet t’i harrojė asnjėherė. Tipat, mėnyrat dhe sugjerimet e mėposhtme
janė shpallur si rezultat i njė kėrkimi disavjeēar nė ketė fushė. Mbi
ketė studim ėshtė punuar pėr rreth 30 vjet. Janė testuar shumė njerėz
dhe tė kategorive tė ndryshme. Sugjerimet qė jepen kėtu mund t'i zbatoni
nė jetėn tuaj tė pėrditshme pa asnjė dyshim sepse ato nuk shfaqin as
probleme e as efekte anėsore. Mbi tė gjitha ato bazohen nė ligje tė
natyrės.

Kėshillat e mjekeve pėr tė qenė tė shėndetshėm

Tipat
mėnyrat dhe sugjerimet e mėposhtme janė shpallur si rezultat i njė
kėrkimi disavjeēar nė ketė fushė. Mbi ketė studim ėshtė punuar pėr rreth
30 vjet. Janė testuar shumė njerėz dhe tė kategorive tė ndryshme.
Sugjerimet qė jepen kėtu mund t'i zbatoni nė jetėn tuaj tė pėrditshme pa
asnjė dyshim sepse ato nuk shfaqin as probleme e as efekte anėsore. Mbi
tė gjitha ato bazohen nė ligje tė natyrės.

1- Konsumoni me pak
ushqim sesa jeni tė uritur. Eksperimentet e realizuara kanė treguar se
jeta e njė personi i cili
ushqehet normalisht dhe pa e tepruar, duke
reduktuar njėrin nga vaktet nė 40 pėr qind, dyfishohet.

2- Natyra
na ka bėrė shumė dhurata tė arta. Shega pėrmban minerale shumė tė
rėndėsishme dhe vitamina tė domosdoshme pėr trupin tonė.

3-
Mjalti i luleve ėshtė po ashtu njė dhurate e mrekullueshme e natyrės pėr
tė cilin organizmi ynė ka nevojė.

4- Lėngu i arrave tė kokosit
sidomos i arrės sė gjelbėr tė kokosit ėshtė nektari mė i pasur me
vitamina pėr trupin tonė.

5- Shumė vitamina esenciale gjenden nė
fruta tė tjera dhe ndihmojnė nė mėnyrė tė pazėvendėsueshme nė kurimin
dhe luftimin e sėmundjeve tė zemrės apo edhe shumė shqetėsimeve tė
tjera.

6- Bel, dhurata mė madhėshtore e natyrės e dobishme pėr
luftimin e shumė sėmundjeve tė stomakut apo tė sistemit qė mbron tretjen
e ushqimit.

7- Konsumoni produkte vegjetarianė dhe ushqime me
fibra. Nė ketė kategori pėrfshihen tė gjitha perimet dhe frutat, duke
shmangur ushqimet e skuqura dhe tė yndyrshme.

8- Konsumoni tė
paktėn dy vakte nė ditė, veēanėrisht pas perėndimit tė diellit apo njė
ditė tė lodhshme pune.

9- Ushqimet cilėsore me pėrmbajtje tė
lartė vitaminash dhe lėndė tė tjera ushqyese mbrojnė shėndetin tuaj dhe
zgjasin jetėn.

10- Kujdesuni pėr veten duke pėrfshire dhe dietėn
tuaj ditore: perime tė ndryshme, fruta, shegė, mollė, limon, portokall,
arra, lajthi, bajame, kungull, etj.

11- Ēdo ditė ėshtė e
kėshillueshme qė tė konsumohen nė tė paktėn njė vakt produkte tė
freskėta tė gjelbėrta, si: spinaq, lakėr, sallate jeshile, etj. Ato
ndihmojnė nė normalizimin e qarkullimit tė gjakut dhe nė rregullimin e
normės sė tensionit tė gjakut.
12- Kungulli i verdhė dhe i pjekur
mirė pėrmban betakaroten e cila gjendet edhe tė karota dhe i jep energji
tė vazhdueshme zemrės.

13- Shmangni kafen dhe ēajin. Ato
pėrmbajnė substanca toksike tė cilat dėmtojnė inde tė ndryshme tė
organizimi dhe sjellin mundėsitė pėr vdekje tė hershme. Ēajit i
nevojiten rreth 6 orė pėr tė shkatėrruar metabolizmin e trupit dhe pėr
tė shfaqur shqetėsime tė ndryshme pėr organizmin. Konsumimi i
vazhdueshėm i ēajit dhe kafes thuhet se dėmton qelizat e gjakut
koagulimin e tyre nė raste plagosjesh, dobėson nervat dhe shfaq gjendje
tė shpeshta nervoziteti, si dhe dobėson kontrollimin nga truri tė shumė
funksioneve qė ndodhin nė trupin e njeriut.

14- Shmangni
pėrdorimin e sheqerit sa mė shumė tė jetė e mundur, sepse pėrdorimi i
tij sjell aciditet, mbingopje tė trupit me karbohidrate dhe sheqerna, si
dhe shėndoshje dhe kalim nė mbipeshė.

15- Mundohuni qė tė paktėn
njė dite nė jave tė konsumoni vetėm fruta nė mėnyre qė t'i bėni njė
"shpėlarje" sistemit tuaj tė
tretjes.

16- Po ashtu njė dite nė
jave konsumoni ujė me
tepėr se zakonisht.

17- Njė ditė nė
muaj mundohuni tė mos konsumoni fare ujė.

18- Herė pas here nė
vend tė kafes qė ju dėmton pini ujė tė ngrohtė.

19- Mbani
gjithmonė tė njėjtėn masė tė gotės me tė cilėn pini ujė nė mėnyrė qė t’i
jepni organizimit tuaj ēdo herė qė pini ujė tė njėjtėn sasi.

20-
Ėshtė mirė qė ujė tė mos pihet menjėherė por pak nga pak me pushime tė
vogla.

21- Po ashtu tre here ne jave pini lėngje frutash tė
shtrydhura, si lėng limoni, portokalli, pjeshke, rrushi, karote, etj.

22-
Ndėrroni vajin qė pėrdorni pėr gatim nėse e vini re se ai nuk pėrmban
lendet e nevojshme ushqyese.

23- Mos konsumoni kripė me shumicė.
Pėrdoreni atė sa me pak tė jete e mundur. Mos harroni se ēdo produkt i
krijuar nga natyra nuk ėshtė i kripur nė shijen e tij, ai ėshtė
zakonisht i ėmbėl ose i athėt. Po ashtu kripa gjendet tė uji i detit i
cili nuk rekomandohet tė pihet veē nė rasteve kur personi ėshtė i etur
dhe nuk ka si tė veproje ndryshe.

24-Shtoni lakrat ne dietėn tuaj
ditore.
25- Konsumoni gjethet jeshile tė spinaqit, sallatės;
pėr
sėmundjet e zemrės dhe diabetit.

26- Thjerrėzat po ashtu janė tė
pasura me lende ushqyese si dhe pėrbėrės tonike tė domosdoshme pėr
organizmin.

27- Bėrthamat e ndryshme tė frutave janė tė dobishme
pėr forcėn muskulore dhe luftimin e diabetit.

28- Soja pėrmban 9
lloje vi vitaminash

29- produktet e drithėrave dhe veēanėrisht
gruri produktet tė cilat pėrmbajnė vitaminėn E dhe zgjasin jetėn.

30-
produktet e konservuara pėrmbajnė lėndė tė ndryshme ushqyese tė cilat
janė tė rekomanduara pėr tė ruajtur nė normėn presionin e gjakut si dhe
ērregullime tė tjera qė mund tė ndodhin nė organizimin tonė.

31-
Vitamina komplekse B ėshtė nga mė tė pėrdorshmet dhe efektive nė dietėn
suplementare dhe duhet tė merret nga ushqimi juaj i pėrditshėm. Ajo
gjendet mė shumė tek farat e lakrave tė kuqe.

32-Biokimiket nė
kombinim numėr 28, pėrmbajnė tė 12 llojet e kripėrave qė merren nga
trupi gjithmonė. Ėshtė njė forcues i pėrgjithshėm dhe duhet tė merret
pas ushqimit.

33- Marrja e pėrditshme e vitaminės C rrit
veprimtarinė dhe jetėgjatėsinė e trupit.

34- Pjesa e tė gjithave
produkteve dietike shkakton nė disa raste sėmundje prandaj pėrpiquni t'i
shmangni ato.

35- Pjesa e tė gjithave llojeve tė produkteve tė
erėzave
mund tė shkaktoje sėmundje tė sistemit
kardiovaskular.

36-
Trupi i njeriut ėshtė si njė makineri qė duhet tė jete gjithmonė nė
lėvizje pėr ketė nevojitet stėrvitje dhe joga.

37- Lubrifikues -
Lėvizjet e stėrvitjes janė nė lakueshmėri me lėvizjen e trupit, zmadhimi
i tyre rritė qarkullimin dhe lakueshmėrinė.

38- Karrikimi i
baterisė. Rrezet e sistemi nervorė janė si njė bateri e trupit dhe
ndihmon hapjen e poreve tė lėkurės dhe ajrosjen e tyre gjatė lėvizjes.

39-
Sistemi i ftohės. Ēlodhja furnizon freskinė e trupit.

40- lėndė
djegėse njė dietė e duhur, ushqimi, ajėr, ujė dhe drita e diellit
shėrbejnė si karburant pėr trupin.

41- Shofer i ekuilibruar.
Mendja ėshtė shoferi i trupit. Ajo mund tė ekuilibrohet dhe kontrollohet
me anė tė meditimit dhe pėrqendrimit.

42- Beni rregullisht
ushtrime tė lehta.

43- Mos bėni ushtrime tė lodhshme siē ėshtė
vrapimi i shpejte, sepse ato rrisin ritmin e metabolizmit tė trupit
tuaj.

44- Ecja e lehte ėshtė ushtrimi mė i mirė pėr tė mbajtur
nėn kontroll diabetin dhe problemet e zemrės.

45- Duke jetuar nė
njė vend tė ftohtė (nė lartėsitė e kodrave), ritmi i metabolizmit tė
trupit ulet dhe mosha e jetesė rritet.

46- Frymėmarrja e thelle
dhe mbajtja e saj pėr pak kohe ndihmon nė rritje e jetėgjatėsisė sė
personit.

47- Ritmi normal i frymėmarrjes sonė p.sh. frymėmarrja,
mbajtja
e frymės dhe nxjerrja duhet tė jeta 1:4:2.

48- Mbajeni trupin
drejt

49- Pėrpiquni tė merrni, fryme me anėn e majtė tė hundės
gjatė ditės, dhe me anėn e djathtė tė hundės gjatė natės

50-
Organet tona tė brendshme janė po aq tė rėndėsishme sa organet tona tė
jashtme pėr tė na mbajtur tė shėndetshme, kėshtu
qė pėr tė mbajtur
mėlēinė, stomakun dhe mushkėritė nė gjendje tė shėndetshme ecja
pėrditshme nė mėngjes dhe nė mbrėmje ėshtė shumė thelbėsore.

51-
Ėshtė e mundur qė problemet e zemrės tė shėrohen duke mos
pėrdorur
aspak vaj apo terapi, vetėm duke ngrėne perime tė ziera
duke
praktikuar kėshtu me joge dhe duke bėrė njė jetė pa strese.

52- E
rėndėsishme ėshtė mendja temperamenti dhe mėnyra e jetesės.

53-
S’ka joga mė tė rėndėsishme se kontrolli i mendjes.

54- Mbajeni
mendjen tė zėnė dhe aktive mė shumė punė fizike.

55- Jini tė
lumtur dhe tė qetė shmangeni zemėrimin dhe temperamenti shpėrthyes.

56-
Tensioni i lartė harresa dhe procesi i plakjes mund tė kontrollohet dhe
procesi i plakjes nga meditimi.

57- Vazhdoni te kėnaqni mendjen
tuaj nė rast tė problemeve me shėndetin.

58- Merreni jetėn si
ju vjen, mos u shqetėsoni nga uljet dhe ngritjet e jetės. Hani dhe pini
nė mėnyrė tė moderuar kini besim punoni shumė dhe aplikoni zakonin e tė
fjeturit shpejt dhe tė zgjuarit herėt.

59- Njė studim i kryer nė
Japoni zbuloi qė shumė prej personave qė jetojnė prej njė shekulli kanė
pasur si punė tė tyre kryesore bujqėsisė apo janė marrė me pyjet.

Efekte
pozitive dhe negative tė kafesė nė organizmin e njeriut

Konsumatorėt
e kafesė ende nuk janė tė qartė nėse kafeja ka efekte pozitive apo
negative nė shėndetin e tyre. Kjo pasi studime tė ndryshme gjatė viteve
kanė dhėnė edhe rezultate tė ndryshme, madje shpeshherė edhe
kontradiktore. Njė artikull i publikuar disa ditė nga e pėrditshmja
amerikanė "New York Times" tregon mbi kėto studime, mitet ekzistuese
rreth kafesė, dhe efektet e saj nė organizmin e njeriut. A ka mundėsi qė
kėto kontradikta pėr kafenė dhe kafeinėn tė jenė tė drejta? Pėrgjigjja
ėshtė po, pasi kafeja dhe ēaji, mbi tė gjitha kanė nė pėrbėrjen e tyre
kimikate tė ndryshme, tė cilat mund tė ndikojnė nė forma e mėnyra tė
ndryshme nė shėndetin e njeriut.

60- Hidratimi
Pėr njė kohė tė
gjatė tek njerėzit dhe njė grup mjekėsh mbizotėronte mendim,i se kafeja
dhe kafeina ishin diuretike. Por studimet e kryera vitet mė tė fundit
treguan se njerėzit tė cilėt konsumojnė deri nė 550 miligramė kafeinė nė
ditė prodhojnė urinė po aq sa ata persona tė cilėt nuk marrin kafeinė.
Por konsumimi i kafeinės mbi 575 miligramė, kthehet nė diuretike. Kėshtu
nėse ju konsumoni rreth 330 miligramė kafeinė nė ditė, nuk do ju duhet
tė urinoni mė tepėr se nė rastin kur do tė pinit 400 mililitra ujė.
Personat tė cilėt konsumojnė njė sasi tė caktuar kafeine brenda dozave
tė lejuara, janė tė hidratuar, dhe ashtu si uji, ndihmon nė nevojat e
organizmit pėr lėngje.

61- Sėmundjet e zemrės
Pacientėt qė
kanė probleme me zemrėn, sidomos ata qė kanė presionin e lartė tė
gjakut, duhet tė konsumojnė nė njė masė tė caktuar kafenė dhe kafeinėn,
pasi njihen efektet e saj stimuluese. Por studimet e kryera 10 vitet e
fundit nė mbi 400 000 persona treguan se rastet e sėmundjeve e zemrės
nuk tregojnė rritje te njerėzit tė cilėt vazhdojnė tė konsumojnė kafen e
mėngjesit, me apo pa kafeinė. "Kundėrshti qė duhen besuar", pėrfundojnė
kardiologėt e Universitetit tė Kalifornisė, nė San Francisko. Evidencat
tregojnė se kafeja dhe kafeina e konsumuar nė sasi tė caktuara rrit
rrezikun pėr shfaqjen e problemeve tė zemrės, atakut kardiak, vdekja e
hershme apo edhe prishje e ritmit tė zemrės. Por nė fakt tek 27 000 gra
tė studiuara nė 15 vjet nė qendrėn e Studimeve tė shėndetit tė gruas nė
Iowa, rezultoi se gratė qė pinin njė deri nė tre kafe nė ditė reduktonin
nė 24 pėr qind rrezikun e problemeve kardiovaskulare.

62-
Hipertensioni
Kafeina shkakton njė rritje tė lehtė dhe tė pėrkohshme
tė presionit tė gjakut. Por studimi i realizuar tek disa 15 000 femra,
tregoi se gratė tė cilat konsumonin kafe me apo pa kafeinė pėr njė
dekadė ishin njėlloj tė predispozuarat shfaqnin shenja hipertensioni si
gratė qė nuk konsumonin kafe. Njė studim i John Hopkins tek 3 000
meshkuj tregoi se ndikimi i kafes dhe kafeinės nė shfaqjen e
hipertensionin ishte shumė i ulėt.

63- Kanceri
Nė vitin 1981
nė Harvard u tha se konkluzionet e njė studimi tregonin rrezikun e lartė
qė sillte konsumimi i kafesė nė shfaqjen e kancerit nė pankreas. Por
konsumimi i kafesė ka vazhduar gjithnjė e mė tepėr dhe studimet e
mėtejshme treguan se duhani dhe kafeja ndikonte nė zhvillimin e
kancerit.

64- Hollimi i kockave
Disa studime tė viteve tė
kaluara thanė se konsumimi i kafesė shkaktonte hollimin e kockave dhe
frakturat. Por studimet e mėvonshme treguan se kafeja ndikonte vetėn nė
njė nivel tė ulėt reduktimi tė pėrvetėsimit tė kalciumit nga organizmi,
dhe nuk ndikonte nė sekretimin e kalciumit. Doktor Robert Heaney nga
Universiteti Creighton thotė se efektet negative tė kafeinės tek
kalciumi mund tė kompensohen me dy lugė gjelle qumėsht. Ai mendon se
personat tė cilėt konsumojnė kafen dhe ēajin, nuk duhet tė shqetėsohen
duke menduar se kafeina ndikon negativisht nė kockat e tyre.

65-
Humbja nė peshė
Ky ėshtė njė zhgėnjim. Konsumimi i kafesė rrit dhe
shpejton metabolizmin. Njė studim i realizuar nga profesionalistėt tek
58 000 persona gjatė 12 vjetėve treguan se tek tė dyja sekset, edhe te
femrat edhe te meshkujt tė cilėt shtonin nivelin e konsumimit tė
kafeinės shtonin nė peshė, dhe nuk pėsonin aspak rėnie.

66-
Efektet pozitive tė kafesė nė trupin e njeriut
Mbėrrijnė lajmė tė
mira pėr ata qė konsumojnė rregullisht kafenė. Ajo madje kėshillohet si
njė terapi e mirė edhe pėr njė sėrė sėmundjesh, pėrfshi atė tė zemrės,
por mos u ēudisni, edhe pėr fėmijėt. Por, nuk ėshtė e kėshillueshme pėr
gratė shtatzėna dhe ata me ulcerė nė stomak. "Kafeja, -thotė njė prej
dietologėve mė tė njohur tė Italisė, - tė bėn mirė, ju, ashtu edhe
fėmijėve." "Harrojini njoftimet frikėsuese", thotė dietologia Chiara
Trombeti, e institutit Humanitas Gavazeni nė periferi tė Milanos. Ka
arsye tė shėndosha shkencore pėr ta gėzuar ekspresin e mėngjesit pa u
shqetėsuar pėr pasojat negative ndaj shėndetit.
Tė dhėna
shkencore

Kafeja pėrmban taninė dhe antioksidante, qė janė
tė mirė pėr zemrėn dhe arteriet. Kafeja mund tė lehtėsojė dhimbjet e
kokės. Ajo ėshtė e mirė pėr mėlēinė dhe mund tė ndihmojė nė parandalimin
e cirrozės dhe gurėve nė veshka. Dhe kafeina nė kafe mund tė zvogėlojė
rrezikun e krizave tė astmės dhe ndihmon nė pėrmirėsimin e qarkullimit
brenda zemrės. Por nuk mund tė mohohet se kafeja nuk ėshtė e mirė pėr tė
gjithė. Nėse pi mė shumė se ē'duhet mund t'iu bėjė nervozė, mund tė
shkaktojė shpejtim tė rrahjeve tė zemrės dhe dridhje tė duarve. Gratė
shtatzėna, tė sėmurėt me zemėr dhe ata qė vuajnė me ulcera nė stomak
zakonisht kėshillohen ta shmangin kafenė. Dr.Trombeti thotė se asnjė nuk
duhet tė pijė mė shumė se 3-4 filxhanė nė ditė.
Kafeja ndikon mirė
pėr:
- zemrėn e arteriet
- dhimbjet e kokės
- mėlēinė
-
cirrozėn
- gurėt nė veshka
- astmėn

67- Mangani largon
depresioni
Stimulimi i qelizave tė trurit me ndihmė tė impulseve tė
shpejta magnetike nuk ėshtė veprim i rrezikshėm dhe do tė mund tė ishte
njė ndihmesė e madhe nė luftėn kundėr depresionit, ėshtė pėrfundimi i
njė hulumtimi tė ri i cili ėshtė publikuar nė SHBA.
Studimi i ri do
tė mund tė ishte me interes pėr 20 deri nė 40 pėr qind tė pacientėve, me
tė cilėt nuk janė tė arritur rezultate tė kėnaqshme nė shėrimin me anė
tė kombinimit tė anti-depresivėve dhe psikoterapisė, apo tek ata qė
refuzojnė tė marrin ilaēe pėr tė shėruar kėtė sėmundje.
"Ky hulumtim
ėshtė dėshmi e re e efektshmėrisė tė stimulimit magnetik nė shėrimin e
depresionit", vlerėson redaktori pėrgjegjės i revistės sė njohur,
Biological Psychiatry, John Krystal, i cili ka publikuar artikullin pėr
kėtė studim.
Teknika e stimulimit magnetik pėrtej kafkės ka tė bėjė
me stimulimin e mbėshtjellėsit tė trurit me njė bobinė magnetike, e cila
vendoset nė skalpin e pacientit dhe krijon fushė magnetike.
Edhe nė
studimet e mėhershme ėshtė dėshmuar qė magnetet mund tė forcojnė
aftėsitė mendore.
Hulumtimi ėshtė kryer pėr nėntė javė rresht me 325
pacientė nė Kanada, Australi dhe Shtete tė Bashkuara tė Amerikės.

68-
Hipertensioni
Presioni i gjakut lidhet me forcėn e shtytjes sė
fluksit tė gjakut mbi muret e enėve tė gjakut. Zemra pompon gjakun nėpėr
sistemin arterial sistem i cili shpėrndan gjakun neper gjithė indet e
organizmit. Presioni i lartė i gjakut i thirrur ndryshe edhe si
hipertension ėshtė njė patologji kardiovaskulare e rrezikshme pasi
detyron miokardin tė punojė mė me vėshtirėsi, dhe ēon nė ndryshime
cilėsore tė enėve tė gjakut drejt arterosklerozės. Ka stadifikime tė
ndryshme pėr sa i pėrket ndarjes sė presionit tė gjakut nė kategori apo
stade tė caktuara, por mė i pranueshmi ėshtė ky i mėposhtmi:
Normal i
barabartė a mė i ulėt nga 120/80 mmHg
Prehipertension -120-139/80-89
mmHg
Hipertension stadi I - 140-159/80-89mmHg
Hipertension stadi
II - > 160/90-99mmHg
SHKAQET
Nuk njihen nė mėnyre tė qarte
shkaqet e hipertensionit. Shumė faktorė tė thirrur si faktorė risku
luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė shfaqjen e patologjisė, disa nga kėto
janė:
FAKTORI GJENETIK
-Obeziteti
-Rėnia e aktivitetit fizik
-Dieta
e ngarkuar me kripėra
-Alkooli
-Stresi
-Mosha
-Shenjat

Nuk
ka ndonjė shenje specifike tė lidhur direkt me hipertensionin, ose mė
mirė tė themi qė shenjat nganjėherė mungojnė ose shfaqen nė rritje tė
shprehura tė presionit tė gjakut. Personi i prekur mund tė ndihet mirė
nė njė hipertension ekzistues, dhe ai mund tė zbulohet nėpėrmjet njė
ekzaminimi rutine. Tė tjerė mund tė ankohen nga dhimbje koke, zhurme nė
veshe, miza para sysh, lodhje, vėshtirėsi nė frymėmarrje, kėputje,
ndjesia e rrahjeve tė zemrės, rrahje tė parregullta zemre
(ekstrasistola), prania e gjakut nė urinė, dhimbje tė forta gjoksi, etj.

tė predispozuar pėr tė zhvilluar hipertension janė personat qė:
-Kanė
persona tė afėrm qė vuajnė nga njė patologji e tillė.
-Gratė
shtatzėna.
-Gratė tė cilat janė nėn mjekim hormonal (tė cilat marrin
kontraceptive).
-Popullsia mbi 35 vjeē.
-Personat mbipeshe.
-Personat
qė kanė njė stil jetese inaktive, jetė sedentare.
-Duhanpirėsit.

Kėshilla
pėr tė shmangur hipertensionin
Pacientet me hipertension tė stadit I
mund tė kenė avantazhe nga trajtimi medikamentoz. Medikamenti i
zgjedhur nė kėto raste duhet tė jetė njė diuretik tiazidik, ndoshta i
shoqėruar me njė medikament tė njė klase tjetėr. Diuretiket kanė
demonstruar tė jenė efikas nė parandalimin e komplikacioneve
kardiovaskulare tė hipertensionit. Motivimi i pacienteve ėshtė njė
element themeltar pėr suksesin e strategjisė terapeutike sė duhur.
Ndryshimi i stilit tė jetės redukton presionin e gjakut dhe favorizon
efikasitetin e terapisė anti-hipertensive. Ja disa kėshilla pėr tė
rikthyer nė normalitet vlerat e tensionit arterial.

69- Reduktimi
i peshės trupore
Objektivi ėshtė tė mbahet njė indeks i masės
trupore (BMI) mes 18,5 dhe 24,9 kg/m (2). Pėr ēdo 10 kg tė reduktuara ka
njė ulje tė presionit qė varion nga 5-20mmHG.

70- Adoptimi i
dietės DASH
Konsumimi i njė diete tė pasur me fruta, perime dhe
pėrmbajtje tė ulet yndyrash mund tė ēoje nė uljen e presionit prej 8-14
mmHg.

Reduktimi i kripės nė dietė
Reduktimi i pėrmbajtjes sė
kripės nė dietėn ditore nė jo mė shumė se 100mmol/die (= 6 g klorur
natriumi) mund tė ule vlerat e presionit prej 2-8 mmHg.

71-
Aktiviteti fizik
Njė aktivitet fizik aerobik, siē psh. ecja normale
pėr tė paktėn 30 minuta nė dite, ēon nė njė ulje tė presionit prej
4-9mmHg.

72- Moderimi i marrjes se alkoolit
Limitimi i
konsumit tė alkoolit nė jo mė shumė se dy gota pije alkoolike nė dite
(birre, verė) pėr burrat dhe prej njė gote tek femrat, (pėr personal me
peshė trupore tė ulet, normale), mund tė ēoje nė uljen e shifrave tė
presionit arterial prej 2-4 mmHg.

Mėnyrat e shfaqjes sė
hipertensionit dhe sintomat
Pėr shkak tė ndikimit tė faktorėve qė
nxisin hipertensionin tek secili individ niveli i lartė i tensionit
arterial mund tė shfaqet nė forma tė ndryshme dhe intensitet tė
ndryshme.

73- Kriza Hipertensive
Kur presioni i gjakut arin
njė nivel kritik tė rritjes mund tė ndodhin dėmtime tė organeve.
Presioni i rritur i gjakut shoqėruar me dėmtime progresive tė organeve
pasojė e hipertensionit, referohet apo njihet si krizė hipretensive.
Kiza hipertensive pėrfshin njė gamė problemesh qė kanė tė bėjnė me
urgjencėn hipertensive, kriza e vėrtetė hipertensive.

74-
Urgjenca hipertensive
Kur presioni i gjakut rritet nė shifra tė
larta, por nuk ka dėmtime organore si pasojė e kėsaj rritje dhe shifrat e
presionit tė gjakut rritjes, mund tė ndodhin mund tė sillen nė normė
dėmtime tė organeve, apo afėr saj lehtėsisht brenda disa orėsh me
medikamente antihipertensive atėherė flasim pėr urgjencė hipertensive.

75-
Emergjenca hipertensive
Nėse njė apo mė shumė organe dėmtohen nga
rritja e presionit tė gjakut kemi tė bėjmė me njė emergjencė
hipertensive. Dėmtimi organore tė shoqėruar nė njė emergjencė
hipertensive mund tė pėrfshijnė: Ndryshimin nė statusi mental siē
konfuzion apo koma pamjaftėshmėri tė zemrės angina pectoris, lėngje nė
pulmone, atak kardiak, eklampsia. Fatmirėsisht emergjenca hypertensive
ėshtė e rrallė. Kur ndodh ajo ėshtė pasojė e njė mosndjekje tė HTA-sė
pėr njė periudhė tė gjatė ose e njė mjekimi jo korrekt.

SIMPTOMAT
E KRIZES HIPERTESIVE:
Dhimbje koke
Kontraktura-konvulsione
Dhimbje
gjoksi
Vėshtirėsi nė frymėmarrje

76- HAPJA E GOJĖS NA MBAN
ZGJUAR
Psikologėt qė i kanė pėrcjellė 44 pjesėmarrės nė studim, kanė
konstatuar se hapja e gojės i mundėson ajrin e ftohte qė tė tė depėrtojė
deri nė tru, duke i ndihmuar atij qė tė mbetet “i zgjuar”. Krahas
kėsaj, studimi, rezultatet e tė cilit i ka publikuar revista shkencore
"Evolutionary Psychology", sugjeron qė nė e hapim gojėn kur ketė e bėn
dikush afėr nesh, pėr shkak se kjo bazohet nė format e sjelljes qė i
mundėsojnė grupit qė tė mbetet zgjuar, kur i kanoset ndonjė rrezik.
Ėshtė i zakonshėm mendimi se njerėzit e hapin gojėn sepse ju nevojitet
me shumė oksigjen, por nė ketė studim, ėshtė parė qė ndryshimi i nivelit
tė oksigjenit dhe dioksidit tė karbonit nė gjak, nuk rezulton me ndonjė
ndikim nė hapjen e gojės. Shkencėtaret amerikane kanė konstatuar sė
frymėmarrja mė anė tė hundės, dėrgon sasi shtesė tė ajrit tė ftohte nė
drejtim tė trurit, duke e zvogėluar kėshtu nevojėn pėr hapjen e gojės.

Dushi
ndihmon qarkullimin e gjakut
Disave u pėlqen qė tė bėjnė dush me ujė
tė ftohte, e disa tė tjerėve mė tė vaket, e disa edhe mė tė nxehtė. Nga
temperatura e ujit nga 18 deri 37 grade celsius. Varet nėse dushi do
t’ju
freskoje apo do t’ju relaksojė. Zgjidheni temperaturėn ideale

77-
Dushi i ftohėt pėr tu zgjuar
Filloni dushin me ujė tė vakėt, e
pastaj dalėngadalė uleni temperaturėn derisa uji tė behet plotėsisht i
ftohte. Filloni nga kėmbėt dhe shkoni lart. Njė dush i tillė e shpejton
ritmin
e zemrės dhe e pėrmirėson qarkullimin. Ėshtė ideal pėr mėngjes, kurse
nė mbrėmje duhet tė bėhet vetėm nėse duhet tė rrini zgjuar deri natėn
vonė.

78- Uji i vakėt pėr njė formė tė mirė
Dushi me uji tė
vakėt ėshtė i kėndshėm si nė mėngjes, po ashtu edhe nė mbrėmje. Pėr njė
fillim tė mirė tė njė dite tė re, ideal ėshtė dushi me ujė qė ka
temperature 30 deri 32
Grade. Ai e stimulon organizmin, por nuk
shkakton shok, e pėrshpejton metabolizmin dhe qarkullimin dhe e largon
ndjenjėn e peshės nė kėmbe. Dushi i tille i bėrė nė mbrėmje, para darke,
do t’ju freskojė pa ndikuar nė mbarėvajtjen e gjumit tuaj. Ky dush
preferohet edhe gjatė ditės, nė rast se lodheni shumė.

79- Dushi
me ujė tė nxehtė pėr relaksim
Dushi me ujė tė nxehtė nuk kėrkon
kurrfarė angazhimi shtesė tė organizmit, meqė nuk ulet temperatura e
tij. Fillojeni dushin me ujė tė nxehte, deri nė 37 grade. Nė mbrėmje, ky
dush sjell qetėsi, kurse nė mėngjes siguron njė zgjim tė ngadalshėm. Ka
tė ngjarė qė, pas qė keni bėrė dush me ujė tė nxehte nė mėngjes, tėrė
ditėn tė jeni i pėrgjumur. Pėr ta evituar ketė, pėrfundojeni dushin duke
spėrkatur duar dhe kėmbėt me ujė tė vakėt.

Helmimet nga ushqimi
nė stinėn e verės
Gjate verės ka shumė faktorė qė e rrisin rrezikun
nga helmimi me ushqim, siē janė prishja me e shpejt e ushqimeve,
insektet, pėrgatitja johigjienike e ushqimit, etj. Ja disa kėshilla qė
t'i kaloni pushimet verore pa u helmuar me ushqim:

80- Shikojeni
afatin e qėndrueshmėrisė sė produkteve ushqimore. Nėse ushqimi duket i
prishur, apo nėse ka erė tė keqe, mė mirė mos rrezikoni, edhe nėse nuk i
ka kaluar ende afati.

81- Mundimi, vjellja, dhimbja e barkut,
barkqitja dhe temperatura e ngritur janė shenja qė shfaqėn te helmimet
me ushqim. Paraqiten 1-36 orė pas ngrėnies sė ushqimit tė prishur.

82-
Ushqimi nė konserva tė mbyllura hermetikisgr mund tė ruhen nė
temperaturėn e dhomės. Por, pas hapjes hajeni menjėherė apo ta vendosni
nė frigorifer.

83- Evitojeni ruajtjen e ushqimeve tė mbetura
gjatė verės, ngase aty shumohen shumė shpejt baktere. Ato ėshtė rrezik
qė tė ruhen edhe nė frigorifer afėr ushqimeve tė freskėta.

84-
Ushqimet e freskat ruajini vetėm nė frigorifer pasi temperaturat e larta
favorizojnė bakteret sidomos salmonellėn.

85- Mishi i papjekur,
peshku e bile edhe perimet mund tė pėrmbajnė baktere qė do ti
kontaminojnė ushqimet e tjera nė frigorifer.

86- Para dhe pas
pėrgatitjes sė ushqimit lajini mirė duart.

87- Sporti dhe kafeina
u mbrojnė nga kanceri i lėkurės
Ushtrimet e pėrditshme trupore dhe
konsumi i njė sasie tė matur tė kafesė paraqesin mbrojtjen nga kanceri i
lėkurės tė shkaktuar nga rrezet e diellit, thonė rezultate e studimit
tė publikuar nė revistėn profesionale “Proceedings for the Nationale
Academy of Sciences” (PNAS). Sipas studimit qė kanė bėrė shkencėtarėt
nga Universiteti “Rutgers” nė Nju Xhersi, kjo ka tė bėjė me pengimin e
efektit kancerogjen tė rrezeve ultravioletė B (UVB), pjesė pėrbėrėse e
rrezeve tė dellit. Sipas rezultateve tė institutit shtetėror pėr
hulumtimin e zhvillimin tė kancerit, kanceri i lėkurės i shkaktuar si
rezultat i ekspozimit tė tepruar nė diell ėshtė forma mė e shpeshtė e
kancerit nė SHBA, mė shumė se 1 milionė raste tė reja nė vit. Kėta
shkencorė kanė konstatuar te minjtė laboratikė se ushtrimet e pėrditshme
trupore tė kombinuara me sasi tė matur tė kafeinės e arrijnė efektin e
dobishėm duke mundėsuar shkatėrrimin e qelizave prekanceroze qė kanė ADN
tė dėmtuar nga rrezet UVB. Njėri grup tė minjve i ishte dhėnė ujė i
pėrzier me kafeinė kurse grupi i dytė i minjve detyrohej tė bėnte
aktivitet fizik. Minjtė e grupit tė trete bėni nė edhe tė parė edhe tė
dytėn. Minjtė e grupit tė katėrt nuk bėnin ushtrime as nuk merrnin ujė
me kafetinė. Mijtė e tė gjitha grupeve ishin rrezatuar me rreze tė
dėmshme UVB. Tė minjtė e grupit qė edhe ushtroheshin edhe merrnin
kafeinė ishin para shkatėrrimit tė qelizave prekanceroze, nė dallim nga
tri grupet e tjera qė kishin rezultate tė dobėta.

88- Si dhe pse
krijohet celuliti
Celuliti ėshtė njė lloj indi dhjamor nė shtresėn e
nėnlėkurės qė pėrmban tufa indi i lidhor. Ka dy lloje kryesore tė
celulitit. Celuliti i fortė ose solid zakonisht gjendet tek gratė aktive
si: balerina, atletet etj. Ky lloj, celuliti ėshtė i vshtirė tė
eliminohet, sepse nuk largohet kollaj nga trupi. Nga ana tjetėr, nė disa
raste ėshtė i vėshtire dhe te diktohet, sepse ngjitet direkt me
muskulin. Celuliti i shkrifet nuk ėshtė aq i pėrqendruar dhe ėshtė me i
dukshėm se celuliti solid. Zakonisht gjende nė zona tė mėdha, ėshtė i
lėvizshėm dhe mund tė shkaktoje atoni muskulore. Edhe pse me i dukshėm
celuliti i shkrifet mund tė eliminohet me lehtėsisht.
Kush preket nga
celuliti
Zakonisht, janė gratė ato qė preken me shumė nga celuliti.
Ai
fillon tė shfaqėt tek vajzat rreth moshės 14-vjeē dhe rritet si
rezultat i hollimit dhe rishpėrndarjes se shtresės sė lėkurės me
kalimin
e moshės. Celuliti zakonisht formohet te gratė pas lindjes dhe tek ato
qė marrin i kontraceptive orale, sepse sistemi i eliminimit nuk mund tė
pėrballojė fluksinfluksin tepėr tė madh tė estrogjeneve nė trup. Ai mund
tė zhvillohet edhe pas traumave aksidentale qė dėmtojnė sistemin e
qarkullimit tė gjakut ose tek ato qė bėjnė jetė pasive. Shumė rrallė
celuliti mund tė formohet edhe te meshkujt kjo sepse rrjeti i tyre
qelizave yndyrore ėshtė nė thellėsi tė lėkurės.

SHKAKTARET E
CELULITIT
1. Dietat janė tė dėmshme dhe gjithmonė krijojnė shtresa
dhjamore nė trupin e femrave.
2. Stresi bėn qė muskujt dhe indi
dhjamor tė trashen.
3. Trashėgimia ėshtė gjithmonė faktor pėr
formimin e celulitit.
4. Duhani edhe nė rast se njė shkon nė
palestėr, gjithmonė ėshtė e rrezikuar nga celuliti nė rast se pi duhan.
5.
Uji. Marrja e pamjaftueshme e ujit formon celulitin.
6. Mungesa e
ushtrimeve. Ėshtė e kėshillueshme qė pesė herė nė jave tė bėhen ushtrime
nga 20 minuta.

89- TRAJTIMI ANTCELULIT
Nuk mund ti
nėnshtrohesh kėsaj terapie nė rastet kur vuan nga zemra, organet e
frymėmarrjes , diabet, varicet, mėlēi kronike, epilepsi, puērra masive,
lėkura ėshtė e dėmtuar, shtatzėnia, gjatė ciklit menstrual, kur ke plage
tė pashėruara plotėsisht nė lėkurė menjėherė pas ndėrhyrjes
kirurgjikale etj. Pėr tė pasur rezultatin e dėshiruat, duhet tė kemi
parasysh rregullin e hekurt tė bashkėpunimit me specialistin. Ky trajtim
ėshtė i thjeshtė i pranueshėm dhe relaksues. Humbja e peshės behet
gradualisht, pa shkaktuar efekte anėsor. Ėshtė e rėndėsishme qė tė
konceptojmė faktin qė kemi tė bėjmė me bilanc energjetik dhe gjatė
terapisė nuk duhet tė shkelim limitet e kalorive tė marra. Duhet hequr
dorė nga konsumimi i ushqimeve tė trajtuara nė vaj tė nxehtė, pasi kėto
produkte shkaktojnė vėshtirėsi nė tretje.

90- Duhani dhe luhatja e
peshės
Ushtrimet janė aleati mė i mirė i atij qė lė duhanin, sepse
pengon shtimin e peshės largon tensionin dhe dyfishon mundėsinė pėr
sukses. Frika nga shtimi i shpejte i peshės ėshtė njėra nga pengesat
kryesore nė ndėrprerjen e pirjes sė duhanit mirėpo. sipas statistikave
njė e treta e pirėsve tė duhanit pas ndėrprerjes se tij nuk e fitojnė as
njė grame nė peshe, ndėrsa tė tjerėt mesatarisht fitojnė deri nė tri
kilogramė nė peshe. Mirėpo nėse nė tė njėjtėn kohė me lėnien e duhanit
fillon tė merreni me ushtrime, kjo do t'iu ndihmoje qė tė mbani peshėn
nė normalitet. Studimi amerikan gjithashtu ka treguar se ushtrimet
dyfishojnė gjasat pėr lėnien me sukses tė duhanit. Po ashtu, ushtrimet
aktivizojnė endorfinėn, hormonin e disponimit tė mirė, ē’ka ndihmon nė
uljen e tensionit qė mund tė paraqitet pas lėnies sė duhanit.
Pėrqendrohuni nė atė sė si ndiheni dhe jo se sa jeni tė rendė sepse disa
kilogramė tė tepėrt, shumė mė pak i bėjnė dėm shėndetit sesa pirja e
duhanit. Filloni tė hani sa mė shumė fruta tė freskėta, sepse kėshtu do
tė zvogėloni dėshirėn pėr ėmbėlsira.
91- uria mund tė ndihmojė kundėr reumės
Disa dhembje reumatike nė
nyja mund tė kontrollohen me uri tė kontrolluar. Kjo rezulton nga
studimi i berė nė Universitetin "Friedrich-Schiller" nė Jene. Uria nėn
mbikėqyrjen e mjekut, krahas marrjes sė lėngjeve u ka ndihmuar disa
pacienteve qė pėr 15 ditė tė kenė dhembje shumė mė tė vogla nė nyja.
Ishte pėrmirėsuar edhe funksioni i nyjave, por edhe gjendja e
pėrgjithshme e pacientit. Studimit e ka bėrė Qendra universitare pėr
mjekim natyror, e nė studim kanė marre pjese 36 meshkuj dhe femra me
artrit reumatoid nė gjunjė, kryqe apo gishta tė duarve. Ata janė
kontrolluar para dhe pas urisė. Me ketė rast ėshtė parė lidhja midis tė
ushqyerit dhe degjenerimit. Konsumimi i ushqimeve me prej ardhje
shtazore e nxit formimin e thartirės arahidonike, gjė qė mund tė
shkaktoje infeksion. Ndikimi pozitiv i mjekimit kishte vazhduar edhe tre
muaj pas studimit. Me ane tė dietės, pacientet kanė jetuar pa barna
kundėr dhembjeve. Por, ekspertet kėshillojnė qė dieta tė behet vetėm nen
mbikėqyrjen e mjekut.


92- pak yndyrė ul rrezikun e kancerit
tė gjirit
Njė studim nė shkalle tė gjere mes grave tregon se dieta me
pak yndyre pakėson rrezikun e prekjes nga kanceri i gjirit, kanceri i
zorrės sė trashe apo sėmundjet e zemrės 50 pėr qind e kėtyre grave tė
marra nė studim pėrdornin diete frutash, perimesh dhe nėnprodukte
drithėrash, ushqime tė njohura pėr nivel tė ulet yndyrash, ndėrsa 25
mije gra tė tjera pėrdornin diete tė zakonshme. Disa gra qė para
studimit kishin pėrdorur diete ushqimore me nivel tė larte yndyrash dhe
gjate studimit pėrdoren diete me pak yndyra, vunė re njė pakėsim 20 pėr
qind tė rrezikut tė kancerit tė gjirit. Dieta me pak yndyra ėshtė e mirė
pėr shėndetin, prandaj ato gra qė janė nė ketė dietė duhet ta vazhdojnė
atė.

93- Ja disa kėshilla nga mjekėt pėr astmatikėt
Astma
bronkiale, njė sėmundje kronike serioze, qė dita ditės po shpeshtohet,
dhe futet ndėr problemet shėndetėsor botėrore. Nė Shtetet e Bashkuara tė
Amerikės, prej 1965-19B3, sulmet astmatike u katėrfishuan, nė Angli u
trefishuan; por arsyet nuk janė tė qarta. Shkaktarėt e astmės, si edhe
tė sėmundjeve tjera atopike janė alergjenė tė ambientit jetėsor dhe tė
disa llojeve tė ushqimit. Kėtu hyn nė rendė tė parė pluhuri i shtėpisė,
ku gjendet njė lloj tenje. Sipas tė dhėnave tė shkencėtarėve tė
ndryshėm, mbi 55 % tė astmatikėve janė tė ndjeshėm nė ketė tenjė, kurse
mbi 30% nė qimet dhe epitelin e kafshėve, nė mykra (kėrpudha) rreth 10%
dhe nė polen rreth 40%. Mirėpo, rolin kryesor nė shfaqjen e astmės e
luan trashėgimia. Trashėgohet paraprirja pėr tė reaguar me manifestime
alergjike nė kontakt me alergjenėt e caktuara; nė rastin e astmės me
reagime pezmatuese alergjike tė mukozave bronkiale, qė manifestohet mė
sulme astmatike. Pra, pėr t'u shfaqur astma, nevojitet prirja e
trashėguar dhe kontakti me lenden alergjike. Astmėn e shkaktojnė poleni
(pluhuri i disa luleve, qimet e bagėtive, pendlat, pluhuri kur i
pastrojmė rrobat, me furēe, pastaj edhe pluhuri i shtėpisė. Disa tė
sėmure janė tė ndjeshėm edhe ndaj ushqimit. Astmatiket janė rreptėsishtė
tė ndaluar tė pine duhan, kafe, alkool, lėngje tė gazuara, tė mos pinė
qumėsht tė lopės, vezė, domate, mish me shumė yndyre, lėkuren e mishit
tė pulės, mish tė peshkut si dhe ushqim tė konservuar.

94- Bimėt
kundėr kollės dhe pezmatimit bronkeve
Njė bime mjaft frytdhėnėse nė
luftėn kundėr kollės sė shkaktuar nga mushkėritė dhe pezmatimi i
bronkeve ėshtė edhe lulėkuqja. Nga kjo bimė pėrdoren vetėm petalet e
saj. Ēaji i lulėkuqes pihet i ėmbėlsuar me mjaltė, sepse ai jo vetėm i
jep ėmbėlsi ēajit por ndihmon edhe nė pėrmirėsimin e fytit. Petalet e
bimės, pasi janė tharė, hidhen nė gjysme gote me ujė. Lihen pėr 30
minuta dhe nga lėngu i pėrftuar pihet 1 e treta e masės. Kėto ēajra
shėrbejnė edhe nė rastet, kur kolla shoqėrohet me gėlbaze, pasi e bėjnė
me tė lehte nxjerrjen jashtė tė saj pėrmes kollitjes. Njė tjetėr bime qė
pėrdoret kundėr kollės ėshtė edhe lulja e blirit. Mjeket kėshillojnė tė
pihet 3 deri nė 4 gota me ēaj bliri nė ditė nga njerėzit qė kane kolle.
Efektet do tė jenė tė menjėhershme. Njė tjetėr mėnyre qė pėrdoret nga
mjekėsia popullore pėr largimin e kollės ėshtė fieri i gurit. Ēaji i
pėrftuar nga fieri pihet ēdo mėngjes nga njė gotė.

95- Ēokollata
lufton astmėn
Njė grup shkencėtaresh kanė vėrtetuar se ēokollata
ėshtė njė ushqim mjaft i mirė kundėr disa sėmundjeve. "Merita i takon
teobrominės, njė substance qė ndodhet nė farat e kakaos, e cila ka
rezultuar se ėshtė me efikase se kodeina, njė nga qetėsuesit mė tė
mėdhenj tė kollės kronike. Kjo substancė vepron duke bllokuar
aktivitetin e "nervit endacak", qė luan njė rol kyē pėr shkaktimin e
kollės. Ky pėrbėrės i ēokollatės duket mjaft i mirė ndaj kollės dhe ajo
qė duhet nėnvizuar ėshtė fakti se nuk ka efekte anėsore si trajtimet e
tjera tipike qė janė pėrdorur deri mė sot, thonė studiuesit.

Kėshilla
pėr astmatikėt
1- Kėshillohet tė pihen sa mė shumė ēajrat e nxehta,
pasi ato
ndihmojnė nė largimin e kollės.

2- Tė pihen sa mė
tepėr ēajra tė pėrgatitur me pėrzierje bimėsh.

3- Tė shmanget
pirja e cigares pėr sa kohe qė tė sėmuret kanė
kollė pirja e
pėrkeqėson mė tepėr shėndetin.

4- Mjeket rekomandojnė tė pihen 2
deri nė 3 litra lėngje nė ditė,

5- Kėshillohet uji me mjaltė dhe
limon, ndihmon nė zbutjen e fytit.

6- Mbajtja pranė e 1 gote uji,
lehtėson kollėn nėse kollitesh gjate natės.

7- Pluhurat nė
ushqime, si veze, qumėsht, shkaktojnė astme

96- Masat qė duhen tė
merrni kur jeni djegur nga dielli
Nėse lėkura ėshtė skuqur dhe ju
shkakton dhimbje, por nė sipėrfaqe e saj nuk janė formuar flluska, mund
tė bėni njė banjė me ujė tė vakėt pėr tė zvogėluar dhembjen. Ose mund
tė mbuloni zonat e djegura me kompresa garzash tė lagura me ujė tė vakėt
dhe qumėsht. Nė dush ose nė ujin e vaskės mos pėrdorni sapun ose
produkte tė tjera agresive. Pas dushit thajeni me kujdes lėkurėn. Mos e
rrėshqisni peshqirin mbi lėkurė. Vetėm tampojeni. Me siguri qė do tė
ishte e tepėrt tė themi se nė rastet kur lėkura ėshtė djegur nuk duhet
tė depilohet ose pėr meshkujt tė rruhet. Flluskat e formuara mbi lėkurė
mund tė mbulohen me garza tė thata pėr tė shmangur infeksionin. Por edhe
nė kėtė rast ėshtė mirė tė konsultoheni me mjekun. Lėkura e djegur
duhet tė trajtohet me njė krem hidratant. I kėshillueshėm ėshtė njė krem
hidratant qė pėrmban aloe vera, sepse ka veti tė shkėlqyera qetėsuese.
Edhe
fetat e holla tė kastravecit mund ta dobėsojnė dhimbjen. Duke i
ndėrruar herė pas here. Kundėr dhimbjes mund tė pini njė aspirinė por
edhe nė kėtė rast velen e njėjta kėshillė: Konsultohuni me mjekun.
Pasuroni ushqyerjen me vitamina sidomos me vitamina A dhe E dhe minerale
qė mund tė pėrshpejtojnė shėrimin e lėkurės. Shmangni diellin derisa
lėkura ta ketė marrė veten plotėsisht dhe kujtoni qė herė tjetėr tė
pėrdorni njė krem solar me faktor mbrojtės sipas tipit tė lėkurės sa
herė qė ekspozoheni nė diell. Pėr fat tė keq lėkura e mban gjithmonė mbi
lėkur kujtimin e djegies. Edhe njė djegie e vetėm ėshtė shumė pėr
lėkurėn.

97- Zbuloni gjenin qė u jep shpresė alergjive
Hulumtuesit
kanė gjetur njė gjen qė ka lidhej me astmėn. Ky zbulimi hap rrugėn pėr
ilaēe tė reja kundėr si astmės, ashtu edhe alergjisė. Studimi ėshtė i
drejtuar nga Juha Kere, profesor nė gjenetikėn molukalare pranė
institutit “Karolinska” nė Huddinge tė Stokholmit. Shoqėria “Genos” nė
Helsigfos ku Kere ėshtė bashkėpronar ka marrė patentėn pėr kėtė zbulim
tė ri. Juha Kere ka bashkėpunuar me hulumtues suedezė, finlandezė dhe
kanadezė. Ata kanė hetuar mbi 1000 tė sėmurė nga asma duke i krahasuar
me njerėz tė shėndoshė. Hetimet kanė gjetur vend nė tre treva tė
ndryshme dy nė Finlandė dhe njė nė Quebec tė Kanadasė. E pėrbashkėt pėr
kėto tre treva ėshtė se popullsia ka jetuar pak a shumė e veēuar gjatė
shumė qindvjeēare. Pas njė hetimi mė tė hollėsishėm tė disa tė sėmurėve
nga astma doli se njėfarė gjeni nė kromozomin shtatė ishte mė aktiv tek
ata se tek njerėzit qė nuk vuanin nga asma. Gjeni nė fjalė shfaqet jo
vetėm nė bronke dhe mushkėri por edhe nė lėkurė dhe zorrė kjo mund tė
shpjegohet pėrse shqetėsimet alergjike shpesh shfaqen si ekzemė ose si
shqetėsim nė bark. “Nė hetuam tė sėmundjet nga astma. Por ka shumė
mundėsi qė gjeni ėshtė domethėnės edhe pėr sa i pėrket sėmundjeve tė
tjera alergjike”, thotė Kere. Gjeni quhet GPRA dhe i parkete njė
kategorie tė veēante gjenesh marrėse qė kanė tė bėjnė me proteinat. e
gjithė kjo do tė thotė se industria e barnave ka tashmė diēka goxha tė
gatshme pėr tė krijuar ilaēe tė reja pėr alergjitė duke u nisur nga
gjeni i porsazbuluar.

98- Shėtitja intensive e dobishme pėr tė
moshuarit
Kėtė e kanė treguar rezultatet e studimit tė botuar kohėt e
fundit nė revistėn profesionale “Mayo Clinic Proceedings”. “Numri
gjithnjė e mė i madh i pleqve nė numrin e banorėve tė shumė vendeve tė
botės e rriste rėndėsinė e ushtrimeve trupore ngase ato ulin rrezikun
nga shpejtėsia e sėmundjeve tė pleqėrisė e shton pavarėsimin e tė
moshuarve dhe e rrit kualitetin e pėrgjithshėm tė jetės”, thonė Dr.
Hiroshi Nose dhe kolegėt e tij nga Fakulteti i Mjekėsisė i Universitetit
“Shinshu” nė Japoni. Shėtitja e moderuar mbron nga shtangimi dhe u
kėshillohet njerėzve tė moshės mesatare dhe moshuarve.

99-
Aktiviteti trupor dhe jetėgjatėsia
Kėrkuesit shkencorė me studimet e
bėra te disa minj kanė konstatuar sė pakėsimi nė tru e rriste
jetėgjatėsinė. Duke shkruar nė revistėn “Science” shkencėtarėt nga
instituti “Howard Hughes Medical Institute” shprehin bindjen se ulja e
nivelit tė insulinės krahas efektit tė stilit tė shėndoshė tė jetės dhe
mbajtjes sė peshės normale trupore, mund tė ketė efekt tė njėjtė edhe te
njerėzit. Nėse testimi e mėtejme i vėrtetojmė kėto rezultatet niveli i
insulinės krahas gjeneve do tė konsiderohet njėri nga faktorėt kryesor
pėr jetėgjatėsi. Rezultatet e reja sugjerojnė se pėrgjysmimi i nivelit
tė proteinės me emrin IRS2 qė ėshtė pėrgjegjės pėr transmetimin e
sinjaleve tė insulinės nė tru pėr pasojė ka zgjatjen e jetesės pėr
mesatarisht 18 pėr qind.

100- Ekrani i kompjuterit rrit rrezikun
pėr tė marrė alergji
Rreziku pėr tė marrė ndonjė alergji u shutohet
njerėzve tė shėndetshėm kur ulen pėrditė pėrpara kompjuterit. Ėshtė e
njohur prej kohėsh qė atyre qė janė tė ndjeshėm ndaj rrymės elektrike
mund tu shkaktohen shumė lehtė kundėrveprime alergjike nga punė me
kompjuter. Por njė studim i ri kryen nė Suedi ka treguar se edhe
njerėzit i ri kryer nė Suedi ka treguar se edhe njerėzit e shėndetshėm
mund tė marrin alergji pėrpara kompjuterit. Eksperimenti tregoi qė
rrezatimi i ekranit e bėn lėkurėn tė aktivoj tė ashtuquajturėn qeliza
maste, qeliza qė sjellin kundėrveprimin alergjik. Tek dy tė treta e tė
testuarve tė cilėt qėndruan tė ulur me shpinėn pėrkundrejt ekranit u vu
re nga matjet prania e njė sasie tė lartė qelizash master. Pra lėkura
ėshtė gati pėr njė kundėrveprim alergjik. Alergjitė e tipit astmės,
ekzemės dhe alergjia prej barit nga rrezatimi i ekranit.

wWw.Al-Forums.Com ™ - Discussions. Forum Virtual Shqiptar,



Balkanweb, balkanweb, balkan web, Ballkanweb, balkanwebtv, balkanweb tv, ballkanwebtv, ballkanweb tv, ballkanweb, Balkans, Ballkan, Ballkani, Balkan, balkans, ballkan, ballkani, balkan, rajoni, rajon, lajm, lajme, lajmi, lajmet e sotme, lajmet e fundit, lajmi i fundit, artikuj, artikull, artikulli, lajmerime, lajmerim, lajmerimi, Albania, exchange, gazetat online, lajmet sot, lajme me ore, gazeta, shqiptare, newspaper, weather, sms, horoscope, tension, travell, news, investments, tenders, documents, organizations, internet, news and press, poll, news of Kosovo, news of Balkans, news of Albania, sport, Kosovo, Macedonia, Romania, Yugoslavia, Serbia, Bulgaria, Croatia, Greece, Hungary, Montenegro, Bosnia-Herzegovina, lajme nga rajoni, rajoni i shqiperise, rajoni i kosoves, rajoni i maqedonise, rajoni i greqise, international news, daily newspaper, national, politics, science, business, breaking news, business technology, technology,
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.al-forums.com/
 
100 kėshilla mjekėsore mė me interes pėr ēdo njeri
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Al-Forums.Com ™ - Discussions. Forum Virtual Shqiptar, :: Shkencat Ekzakte :: Mjeksia Shendeti-
Kėrce tek:  


Copyright Al-Forums.Com ™ © 2011 |yougodec.com
Free forum | © phpBB | Forum mbėshtetės | Kontakto | Report an abuse | Have a free blog with Sosblogs